Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų Rūtos Remeikės ir Rasos Lebedevienės apeliacinius skundus juos atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį, pagal kurį abi moterys pripažintos kaltomis dėl sukčiavimo. Tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje valstybinį kaltinimą palaikęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras įrodė, kad prieš kaltinamąsias yra surinkta pakankamai svarių duomenų jų kaltei pagrįsti.
Bylos duomenimis, kaunietės R. Remeikė ir R. Lebedevienė, laikotarpiu nuo 2017 m. pradžios iki 2018 m. pabaigos, veikdamos bendrininkų grupėje ir iš anksto žinodamos, kad neketina vykdyti žadėtų įsipareigojimų bei piktnaudžiaudamos asmenų pasitikėjimu, asmenims melagingai žadėjo iš jų paimtus pinigus investuoti į pelningai veikiančius užsienio šalių investicinius fondus ir jiems mokėti palūkanas. Nustatyta, kad įtariamosioms įvairias pinigines sumas elektroniniu būdu pervedė 23 asmenys, dar keturi asmenys pinigus perdavė grynaisiais. Tokiu būdu kaltinamosios įgijo didelės vertės svetimą turtą – fiziniams asmenims priklausančius pinigus, kurių bendra vertė – daugiau nei 166 000 eurų.
Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad kaltinamosios R. Remeikė ir R. Lebedevienė veikė bendrininkų grupe tyčia ir suvokė, kad dėl jų bendrų veiksmų nukentėję asmenys patirs turtinę žalą. Teismo sprendimu abi kaltinamosios buvo pripažintos kaltomis dėl sukčiavimo (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalis), abiems paskirti laisvės atėmimai trims metams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.
Su tokiu nuosprendžiu nesutikusi nuteistųjų advokatė prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad kaltinamosios nuoširdžiai tikėjo investicinių įmonių veikla, todėl dalyvaudavo ir prabangiose konferencijose, kur buvo pristatinėjami investicinio fondo veiklos rodikliai bei įmonės ateities perspektyvos.
Tačiau tokį motyvą paneigė FNTT pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jog iš nukentėjusiųjų gauti pinigai buvo naudojami abiejų bendrininkių bei jų artimųjų reikmėms. Asmenys, tikėdamiesi uždarbio iš investicinių fondų, pinigus kaltinamosioms pervesdavo į jų įkurtos mažosios bendrijos sąskaitą. Tyrėjų duomenimis, savoms reikmėms, be jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų kaltinamosios išsigrynino arba į sau artimų žmonių sąskaitas pervedė daugiau nei 40 000 eurų.
Kauno apygardos teismo vasario 24 dienos sprendimu nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti, paliekant galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jos pripažintos kaltomis dėl sukčiavimo. Byloje iš abiejų nuteistųjų nukentėjusiesiems taip pat priteisti civiliniai ieškiniai, kurių bendra suma 27 080 eurų.
Siekiant užtikrinti padarytos žalos atlyginimą, ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos R. Remeikės ir R. Lebedevienės nuosavybės teisės į joms priklausantį nekilnojamąjį turtą bei lėšas, esančias bankų sąskaitose.
Dalis nukentėjusių asmenų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme ir toliau buvo įsitikinę, kad pinigus investavo realiai, suvokdami galimą riziką, todėl civilinių ieškinių baudžiamojo proceso metu nereiškė. Šiems asmenims palikta teisė pareikšti civilinius ieškinius dėl R. Remeikės ir R. Lebedevienės nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Laimonas Petreikis. Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) valdybos Kauno apygardos valdybos pareigūnai.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos informacija
